Make your own free website on Tripod.com
faqja kryesore | Emra musliman tė gjinis mashkullore | Emra musliman tė gjinis femrore | foto | 99 emrat e Allahut | islami dhe terorizmi | sure | Islami dhe shkenca

Islami

sure

Sure nga kurani tė pėrkthyera nė shqip

                            A'ala
1. Madhėroje emrin e Zotin tėnd tė Lartė! 
2. I cili krijoi dhe pėrsosi, 
3. Dhe i cili pėrcaktoi e orientoi, 
4. Dhe i cili mundėsoi mbirjen e kullosės; 
5. E pastaj atė e bėri mbeturinė tė zezė. 
6. Ne do tė lexojmė ty e nuk do tė harrosh (Kurķanin). 
7. Pėrveē asaj qė All-llahu dėshiron. Ai e di tė haptėn e tė fshehtėn. 
8. Dhe Ne do ta lehtėsojmė ty mė tė lehtėn. 
9. Pra kėshillo aty ku kėshilla bėn dobi. 
10. Do tė kėshillohet ai qė ka frikė, 
11. Ndėrsa do tė shmanget mė i keqi, 
12. I cili do tė hyjė nė zjarrin e madh. 
13. Pastaj nuk do tė vdesė nė tė, por as nuk do tė jetojė. 
14. Ka shpėtuar ai qė ėshtė patruar. 
15. Qė e pėrkujton emrin e Zotit tė vet dhe falet. 
16. Po ju i jepni pėrparėsi jetės sė dunjasė, 
17. Ndėrsa ahireti (amshimi) ėshtė mė i mirė dhe e pėrjetshėm. 
18. Vėrtet kjo ishte nė broshurat e lashta: 
19. nė broshurat e Ibrahimit dhe tė Musait.

                                                       Felek
1. Thuaj: I mbėshtetem Zotit tė agimit, 
2. Prej dėmit tė ēdo krijese, qė Ai e krijoi. 
3. Dhe prej errėsirės sė natės kur ngryset plotėsisht. 
4. Dhe prej dėmit tė atyre qė lidhin dhe fryejnė nyja. 
5. Edhe prej dėmit tė smirėkeqit kur sipas smirės vepron

153.jpg
. Ta, Sinė. Kėto janė ajete tė Kurķanit dhe tė librit tė kuptueshėm. 
2. Janė udhėrrefyes dhe myzhde pėr besimtarėt. 
3. Qė falin namazin dhe e japin zeqatin dhe mu ata janė tė bindur ndaj botės tjetėr. 
4. E atyre qė nuk bsojnė botėn e ardhme, Ne ua kemi hijeshuar veprat ndaj dhe ata bredhin. 
5. Tė tillėt janė ata qė u takon dėnimi mė i rėndė dhe mu ata do tė jenė mė tė dėshpruarit nė botėn tjetėr. 
6. E sķka dyshim se ti (Muhammed) e pranon Kurķanin nga i Urti, i Dijshmi. 
7. (Pėrkujto) Kur Musai i tha familjessė vet: ģUnė e pash njė zjarr,e nga ai do tķju sjellė ndonjė lajm ose do tķju sjell njė urė tė ndezur qė tė ngroheni. 
8. E kur arriti te ai u thirr: ģI bekuar ėshtė ai pranė zjarrit dhe ata pėrreth tij. I veēuar nė madhėri ėshtė All-llahu, Zot i botėve! 
9. O Musa, nė tė vėrtetė, Unė jam All-llahu, i plofuqishmi, i urti. 
10. E ti, hidhe shkopin tėnd! E kur e pa atė qė lėvizte si tė ishte gjarpėr, ai (nga frika) ktheu prapa duke mos patur kjdes. ( I thamė) O Musa! Mos u frikės se pranė meje tė dėrguarit nuk frikėsohen! 
11. Pėrpos kush (nuk ėshtė i dėrguar) bėn mėkat (ai frikėsohet) e qė tė keqen e zėvendėson me tė mirėn, atėherė sķka dyshim se Unė jam ė fali shumė dhe jam mėshirues. 
12. Fute dorėn tėnde nė xhepin tėnd, e ajo do tė dalė e bardhė pa kurrfarė tė keqe, e kėto janė ndėr nėntė argument pėr tė (vajtur) faraon dhe populli i tij, se me tė vėrtetė ata jaė popull i prishur. 
13. E kur u erdhėn argumentet Tona tė qarta, ata thanė: ģKjo pa dyshim ėshtė magji!ī 
14. Dhe, edhe pse bindshėm tė besueshėm nė to (se shin nga Zoti), i mohuan nė mėnyrė tė padrejtė e me mendjmadhėsi, pra shikoje se ēfarė ishte fundi i shkatėrrimtarėve. 
15. Ne i patėm dhėnė Davudit dhe Sulejmanit dituri, e ata tė d thanė: ģI falėnderohemi vetėm All-llahut qė na dalloi (me tė mira) mbi shumė robėr tė Tij besimtarėī. 
16. E Sulejmani e trashėgoi Davudin dhe tha: ģO njerėz, ne kuptojmė gjuhėn e shpendėve e na shtė dhuruar nga gjithēka, e, vėrtet ky ėshtė shpėrblim i qartėī. 
17. E Sulejmanit ishte tubuar ushtria e vet qė pėrbėhej nga exhinėt, nga njerėzit dhe nga shpendėt dhe ata mbanin rendin. 
18. Deri atėherė kur ariitėn mbi luginėn e buburrecave, njė buburrėc tha: ģO ju buburreca, hyni nė vendet tuaja qė tė mos u coptojė Sulejmani dhe ushtria e tij duke mos ju vėrejturī. 
19. E ai (Sulejmani) buzėqeshi i gėzuar prej fjalės sė tij dhe tha: ģZoti im, mė mudnėso qė tė falėnderoj tė mirat Tuaja qė mķi dhurove mua dhe prindėrve tė mi dhe ėq tė bėj vepra tė mira qė Ti i pėlqen, e me mėshirėn tėnde mė shtie nė mesin e robėrve Tuaj tė mirė!ī 
20. Dhe vėshtroi shpendėt e tha: ģēķėshtė kjo qė nuk e shoh pupėzėn? Jo, ajo nuk qenka kėtu!ī 
21. Unė do tė dėnoj atė mė njė dėnim tė ashpėr ose do ta therrė ose ka pėr tė mė sjellė ndonjė argument tė fortė (si arsyetim). 
22. Ajo nuk zgjati shumė e tha: ģUnė kuptova atė qė ti nuk je i njohur dhe tė erdha nga Sebei me njė lajm tė sigurtī. 
23. Nė tė vėrtetė unė gjeta njė grua qė po i sundonte ata (Popullin e Sebe-it) dhe asaj i ishte dhėnė ēdo send, e ajo kishte njė fron tė madh. 
24. Madje takova atė dhe popullin e saj se adhurojnė diellin e jo All-llahun, po djalli ua kishte hijeshuar atė veprim tė tyre dhe i kishte shmangur rrugės sė drejtė, andaj ata nuk gjejnė udhėzim. 
25. (i kishte shmangur) Pėr tė mos adhuruar All-llahun qė nxjerr nė shesh (e di) tė fshehtėn nė qiej e nė tokė, dhe qė e di atė qė fshehni dhe atė qė publikoni. 
26. All-llahu ėshtė njė, nuk ka Zot tjetėr pos Tij, Zot i Arshit tė madh. 
27. Ai (Sulejmani) tha: ģDo tė shohim se a e thua tė vėrtetėn apo je nga gėnjeshtarėt!ī 
28. Shko me kėtė letrėn time e hidhjau atyre, largohu (pak) nga ata dhe pėrgjo se ēka bisedojnė!ī 
29. Ajo (gruaja - Belkisa) tha: ģO ju pari, mua mė ka arritur njė letėr madhėshtore!ī 
30. (e lexova) Kjo ėshtė prej Sulejmanit (mandej e hapi, kur qe, nė tė) ģMe emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!ī (Bismil-lahir-Rahmanir-Rrahim!) 
31. (nė vazhdim shkruan) ģTė mos u mbani nė tė madh kundėr meje, po tė vini tė dorėzuar (edhe besimtarė)!ī 
32. Ajo tha: ģO ju pari, mė sugjeroni nė kėtė ēėshtje timėn se unė nuk do tė vendosi asgjė derisa edhe ju tė jepni pėlqim!ī 
33. Ata (paria) i thanė: ģNe jemi tė fuqishėm dhe jemi luftėtarė tė rreptė, por puna qėndron te ti, e ti mendo se ēka do tė na urdhėrosh!ī 
34. Ajo tha: ģKur sundusit e pushtojnė ndonjė vend, ata e rrėnojnė atė parinė mė tė zgjedhur tė atij vendi e nėnshtrojnė. . Kėshtu ata veprojnė!ī 
35. Po unė do tķu dėrgojė atyre njė dhuratė (tė madhe), e do tė shohė se ēka do tė na sjellin tė dėrguarit (me dhuratė). 
36. E kur i erdhi ajo Sulejmanit, ai tha: ģA me pasuri mė ndihmoni mua? E atė qė All-llahu mė ka dhėnė mua ėshtė shumė mė e dobishme nga ajo qė u ka dhėnė juve! Por ju krenoheni me dhuratat tuaja!ī 
37. Kthehu te ata (i tha kryesuesit tė tė deleguarėve), se pėr Zotin ne do tķu vvijmė atyre me njė ushtri, sė cilės ata nuk do tė mund tķi bėjnė ballė dhe do tķķi dėbojmė prej aty tė nėnshtruar e tė poshtėruar! 
38. Ai (Sulejmani) tha: O ju pari, cili prej jush do tė mė sjellė fronin e saj, para se tė vijnė ata tė dorėzuar?ī 
39. Njėri prej xhinėve tė vrazhdė (Ifriti) tha: ģUnė do ta sjellė atė ty, par se tė ngrites nga vendi yt, unė pėr tė km fuqi dhe jam i sigurt!ī 
40. E ai i cili kishte dituri nga libri tha: ģUnė ta sjell atė ty sa ēel e mshel sytė (kėtij i tha sille)!ī E kur e pa atė (fron) tė vendosur pranė tij (Sulejmani) tha: Kjo ėshtė dhuntia e Zotit tim qė tė sprovojė mua se a do ta falėnderoj, apo mos do ta pėrbuz. E kush falenderon, ai falenderon pėr tė mirėn e vet, e kush pėrbuz, Zoti im (sķka nevojė), ėshtė i pa nevojė e bujar!ī 
41. Ai (Sulejmani) tha: ģNdryshojani asaj fronin qė ta provojmė se a po e njeh apo ėshtė nga ata qė nuk dinė ta njohin!ī 
42. E kur erdhi ajo, iu tha: ģA ėshtė i tillė froni yt?ī Ajo tha: ģSi tė ishte vetė ai?!ī (Sulejmani tha) Neve na ėshtė dhėnė dituria pėrpara saj dhe ne ishim besimtarė para saj. 
43. Pse atė (Belkisėn) e kishte penguar ajo qė adhuronte, pos All-llahut, dhe ishte nga njė popull jobesimtar. 
44. Asaj iu tha: ģHyn nė pallat, e kur mendoi se ėshtė njė ujė i madh dhe i pėrvol kėmbėtī. Ai (Sulejmani) tha: ģKy ėshtė njė pallat i lėmuar prej qelqi! Ajo tha: ģZoti im, unė i kam bėrė krim vetes e tash i dorėzohem (pranoj besimin) All-llahut, Zotit tė gjithėsisė sė bashku me Sulejmaninī. 
45. Ne ia dėrguam Themudit vėllain e tyre (nga gjaku), Salihun (tķu thotė): ģAdhuroni All-llahun!ī Kur qe, ata du grupe qė kundėrshtoheshin. 
46. Ai (Salihu) tha: ģO populli im, pėrse nguteni e kėrkoni tė keqen (dėnimin) para tė mirės, pse tė mos kėrkoni falje All-llahut qė tė mėshiroheni?ī 
47. Ata thanė: ģNe parandjejmė fatkeqėsi mė ty dhe me ata qė janė mė ty!ī Ai tha: ģNdjellja e fatit tuaj ėshtė te All-llahu, por vetė ju jeni njė popull qė ngatėrroheni!ī 
48. E nė qytet ishin nėntė veta qė bėnin shkatėrrime nė tokė, e nuk pėrmirėsonin. 
49. Ata qė thanė: ģBetohuni mes vete nė All-llahu, ta mbytni atėdhe familjen e tij natė, e pastaj tė afėrmve tė tij tķu thoni: Ne nuk morėm pjesė nė mbytjen e familjes sė tij, dhe se ne jemi tė drejtė (tė vėrtetė)ī 
50. Ata pėrgaditėn njė kurth e Ne ua shpėrblyer kruhtin duke mos e hetuar ata. 
51. Pra, vėshtro se ēfarė ishte pėrfundimi i dredhisė sė tyre. Nė tė vėrtetė, Ne zhdukėm tė gjithė ata dhe popullin e tyre. 
52. e kėto janė shtėpitė e tyre tė mbetura shkret pėr shkak tė mizorisė sė tyre. E ne nuk ka dyshim se nė kėtė (rrėnim) pėr njė popull qė kupton ka argument. 
53. Ne i shpėtuam ata qė besuan dhe qė ishin tė mėtur (duke iu shmangur mėkatit). 
54. (Pėrkujto) Lutin kur ai popullit tė vet i tha: ģA bėni atė punė tė shėmtuar qė edhe vetė ju e kuptoni (se ėshtė e keqe)?ī 
55. A vėrtet, ju nga epshi kontaktoni me meshkujt, e braktisni gratė tuaja? Ju jeni popull injorantė (xhahil) 
56. Pėrgjegje e popullit tė tij nuk qe tjetėr vetėm se tė thonė: ģPėrzėnie familjen e Lutit nga vendi juaj, sepse ata jamė njerėz qė ruajnė pastėrtinė?ī 
57. E Ne e shpėtuam atė dhe familjen e tij, pėrveē gruas sė tij, sė cilės oa caktuam tė mbetet me tė dėnuarit. 
58. E kundėr atyre lėshuam njė shi (me gurė); i shėmtuar ishte ai shi pėr ata tė cilėve iu kishte tėrhequr vėrejtja. 
59. Thuaj (o i dėrguar): ģFalėnderimi i qoftė All-llahut, e shpėtimi qoftė ndaj robėrve tė Tij qė Ai i zgjodhi (pejgamberėt)! A mė i mrė (pėr tė besuar) ėshtė All-llahu, apo ata qė ia bėjnė shok?ī 
60. Ai krijoi qiejt e tokėn, qė pėr ju lėshoi shi nga qielli, e Ne me tė bėmė tė lulėzojnė kopshte tė bukura, qė pėrju ka qenė e pamundshme tķi bėni tė mbijnė bimėt nė to; Amos ka ndonjė zot tjetėr pos All-llahut? Jo, por ata janė popull qė shtrembėrojnė (tė vėrtetėn). 
61. A ėshtė Ai qė tokėn e bėri vendqėndrim e nėpėr tė rrjedhin lumenj, dhe asaj (tokės) i bėri (male) pėrforcuese, dhe nė mes dy deteve bėri ndarje. A ka pėrveē All-llahu zot tjetėr? Jo, por shumica e tyre nuk e dinė. 
62. A ėshtė Ai qė i pėrgjigjet nevojtarit (tė mjerit) kur ai e thėrret, duke ia larguėr tė keqen e juve ju bėn mbizotėrues tė tokės. A ka zot tjetėr pos All-llahut? Jo, por ju shumė pak pėrkujtoni. 
63. Ai qė ju orienton nė errėsirat e tokės e tė detit, dhe Ai qė pranė mėshirės sė Tij (shiut), si myzhde i lėshon erėrat. Vallė, a ka tjetėr zot pos All-llahut? E lartė ėshtė madhėria e Tij nga ēka ia pėrshkruajnė shok. 
64. Ai qė e filloi krijimin (e njeriut) e pastaj e pėrsėriti atė (e ringjall pas vdekjes) dhe Ai ė ju furnizn nga qielli e toka. A mos ka zot tjetėr pos All-llahut? Thuaj: ģSilni argmentet tuaja, nėse jeni tė sinqertė!ī 
65. Thuaj: ģAskush veē All-llahut as nė qiejt, as nė tokė nuk e di tė fshehtėn, as nuk e din se kur ringjallen!ī 
66. Por, dijenia e tyre arrihet nė botėn tjetėr (kur tė pėrjetojnė ēka u ėshtė premtuar). Ja, ata dyshojnė pėr kėt (pėr botėn tjetėr), bile janė tė verbėr ndaj saj. 
67. Ndėrsa ata tė cilėt nuk besun thanė: ģA pasi tė (vdesim) bėhemi dhe e pluhur ne edhe prindėrit tanė, (a thua) do tė ringjallemi? 
68. Kjo na ėshtė premtuar neve e dhe prindėrve tamė mė pėrpara, por kjo nuk ėshtė gjė tjetėr veēse legjendė e tė parėve!ī 
69. Thuaj: ģUdhėtoni nėpėr tokė dhe shikoni se si ishte pėrfndimi i kundėrshtarėve!ī 
70. Po ti (Muhammed) mos u trzo pėr ta, e as mos e ngushto veten nga ato dredhi qė bėjnė! 
71. E ata thonė: ģPo qe se jeni tė sigurt nė ato ēka flitni,kur do tė realizohet ai premtimi (me dėnim)?ī 
72. Ti thuaj: ģTanimė u ėshtė ngjeshur juve njė pjesė e atij premtimi pėr tė cilin po ju ngutet juve!ī 
73. Sķka dyshim se Zoti yt ėshtė shumė bėmirės ndaj njerėzve, po shumica e tyre nuk e falėnderojnė . 
74. E ėshtė e sigurt se Zoti yt di ēka fshehin zemrat e tyre dhe ēka shfaqin haptazi. 
75. Nuk ka asgjė tė fshehu nė qiell e as nė tokė, e tėmos jetė e shėnuar nė librin e saktė (dijenin e Zotit). 
76. Vėėrtet, ky Kurķani u rrėfen beni israilve tė shumtėn e asj qė ata ishin tė pėrēarė. 
77. Dhe pamėdyshje ai ėshtė udhėrrėfyes e mėshirė pėr besimtarėt. 
78. E Zoti yt, vėrtet do tė gjykojė mes tyre me drejtėsinė e Tij, e Ai ėshtė i gjithfuqishmi e dijshmi. 
79. E ti pra, mbėshtetu nė All-llahun se me tė vėrtetė ti je nė tė drejtėn e sigurt. 
80. E ti nuk mund tķi bėsh tė dėgjojnė tė vdekurit, e as nuk mund ta bėsh tė shurdhėtin tė dėgjojė thirrjes, e sidomos kur ata ta thejnė shpinėn. 
81. E as qė mund tķi largosh tė verbėrit nga humbja e tyre (zemrat e verbėra), ti nuk mund ta bėsh tė dėgjojė ndonjė tjetėr, vetėm atė qė i beson argumentet Tona, e ata janė myslimanė. 
82. . E kur kundėr tyre do tė bėhet fjala (e dėnimit) realitet. Ne do tķu nxjerrim njė shtazė nga toka qė do tķu flasė (ose do tķi lėndojė), sepse njerėzit nuk ishin tė bindur nė argumentet Tona. 
83. E ditėn kur do tė tubojmė prej secilit popull grupe nga ata qė kanė mohuar argumentet Tona, ata tė vėrė njėri pas tjetrit, do tė jenė tė penguar. 
84. Deri sa tė arrijnė (nė vendin e llogarisė), Ai u thotė: ģA ju i mohuat argumentet e Mia duke mos i menduar dhe formuar dije pėr to? E ēka vepronit ju ashtu (nė dunja)?ī 
85. Dhe kundėr tyre zbatohet vendimi (i dėnimit) pėr shkak se bėnė krim dhe ata nuk do tė flasin. 
86. A nuk shohin ata se Ne ua bėmė natėn qė tė pushojnė, kurse ditėn tė ndritshme. Nė kėtė ka argument pėr njė popull qė beson. 
87. (pėrkujto) Ditėn kur i fryhet surit, e tė frikėsohet kush ėshtė nė tokė, pėrpos kė do All-llahu (tė mos frikėsohet) dhe tķi vjnė Atij tė gjithė tė pėrulur. 
88. E, i sheh kodrat e mendon se ato janė tė palėvizshme, ndėrsa ato lėvizin si retė, (kjo ėshtė) mjeshtėri e Allhut qė pėrsosi ēdo send, e Ai ėshtė hollėsisht i njohur se ēka punoni. 
89. Kush ka bėrė vepėr tė morė, ati do tķi takojė (shpėrblim) edhe mė i mirė se ajo dhe ata do tė jenė tė siguruar prej tmerrit tė asaj dite. 
90. E kush do tė paraqitet me punė tė kėqia (me besim tė gabuar, ata do tė hidhen tė pėrmbysur nė fytyrat e tyre nė zjarr, (u thuhet) Ju nuk shpėrbleheni me tjetėr pos me atė qė punuat. 
91. Unė jam urdhėruar tė adhuroj vetėm Zotin e kėtij qyteti, tė cilin Ai e bėri tė shenjtė, se Atij i takon ēdo send, dhe jam urdhėruar tė jemė prej besimtarėve tė sinqertė. 
92. E, edhe ta lexoj Kurķanin, e kush pranon dhėzimin e tij, ai udhėzohet vetėm pėr tė mirėn e vet, e kush ka humbur, ti thuaj: ģUnė vetėm tėrheq vėrejtjenī. 
93. Dhe thuaj: ģFalėnderoj Allahun, e Ai do tķua tregojė argumentet e veta dhe do tķi kuptoni ato atėherė (kur nuk u bėn dobi). Zoti yt nuk ėshtė indiferent ndaj asaj qė veproni juī.

                                 DUHA
1. Pasha paraditėn! 
2. Pasha natėn kur shtrinė errėsirėn! 
3. Zoti yt nuk tė ka lėnė, as nuk tė ka pėrbuzur. 
4. Dhe se bota e ardhshme ėshtė shumė mė e mirė pėr ty se e para. 
5. E Zoti yt do tė jepė ty, e ti do tė kėnaqesh. 
6. A nuk tė gjeti ty jetim, e Ai tė bėri vend (tė dha pėrkrahje). 
7. Dhe tė gjeti tė paudhėzuar e Ai tė udhėzojė. 
8. dhe tė gjeti tė varfėr, e Ai tė begatoi. 
9. Pra, mos e pėrul jetimin! 
10. As lypėsin mos e pėrzė! 
11. E me tė mirat qė tė dha Zoti yt, trego (udhėzo njerėz)! 

 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

1. Elif, Lamė, Mimė. 
2. All-llahu ėshtė Njė, e nuk ka tė adhuruar (Zot) pos tij, ėshtė i pėrjetshėm mbikėqyrės. 
3. Ai ta zbret ty (Muhammed) librin me argument qė tė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshme. Ai e zbriti mė parė Tevratin dhe Inxhilin. 
4. Udhėrrfim pėr njerėz, e zbriti edhe Furkanin (dalluesin e sė vertetės nga gėnjeshtra). S`ka dyshim pėr se ata qė mohojnė argumentet e All-llahut i pret ndėshkimi i rreptė. All-llahu ėshtė ngadhėnjyes, shpagimtar. 
5. S`ka dyshim se All-llahu nuk mund t`i fshihet asgjė nė tokė e as nė qiell. 
6. Ai ėshtė qė ju krijon (formon) juve nė mitra ashtu si tė dojė. S`ka Zot pos Tij, e qė ėshtė fuqiplotė i urti. 
7. Ai ėshtė qė ta zbriti ty e qė nė tė ka ajete tė qarta dhe ato janė bazė e librit, e ka tė tjerė qė nuk janė krejtsisht tė qarta (muteshabih). E ata, qė nė zemrat etyre kanė anim kah e shtrembėta, ata gjurmojnė atė qė nuk ėshtė krejt qartė pėr tė shkaktuar huti, e kinse kėrkojnė komentin e tyre. Po, pos All-llahut askush nuk e di domethėnien e tyre tė saktė. Dijetarėt e pajisur me dituri thonė: ģNe u kemi besuar atij (atyre qė janė tė paqarta), tė gjitha janė nga Zoti ynė! Por kėtė e kuptojnė vetėm ata qė janė tė zotėt e mendjes. 
8. ģZoti ynė, mos na i lako zemrat tona pasi na i drejtove, na dhuro mėshirėn Tėnde, pse vetėm Ti je dhuruesi i madhī. 
9. ģZoti ynė Ti je ai qė nė njė ditė do t`i tubosh njerėzit, ditė qė pėrtė cilin nuk ka dyshim. All-llahu nuk shkel premtimin e vet. 
10. Ėshtė e vertetė se atyre qė nuk besuan nuk do t`u vlejė asgjė para All-llahut, as pasuria e as fėmijėt e tyre. Ata vetė janė lėndė e zjarrit. 
11. Si gjendja e pasardhėsve tė faraonit dhe e atyre qė ishin para tyre, qė pėrgėnjeshtruan argumentet tona, e All-llahu i shkatėrroi me fajet e tyre, All-llahu ndėshkon shumė ashpėr. 
12. Thaju atyre qė nuk besuan: ģDo tė jeni tė mposhtur (ne kėtė jetė) dhe do tė hidheni nė Xhennenem. Sa i shėmtuar ėshtė ai djep (shtrat). 
13. Ju (jehudi) patėt njė pėrvojė tė madhe nė ato dy grupet qė u konfrontuat ndėrmjet vete, njėri grup luftonte nė rrugėn e All-llahut e tjetri ishte pabesimtar, dhe me shikimin e syve tė tyre i shihnin se ishin dy herė mė shumė se besimtarėt. Po, All-llahu me ndihmėn e vet pėrforcon atė qė do. Vėrtetė, nė kėtė ėshtė njė pėrvojė e madhe pėr ata qė kanė mendje tė kthjelltė. 
14. U ėshtė zbukuruar njerėzve dashuria ndaj tė kėndjeve prej grave, djemve, pasurisė sė grumbulluar nga ari e argjendi, ndaj kuajve tė stolisur, bagėtisė e bujqėsisė. Kėto janė kėnaqėsi tė kėsaj bote, po te All-llahu ėshtė e ardhmja mė e mirė. 
15. Thuaj: ģA tķju lajmėroj pėr diē shumė mė tė mirė se ato? Pėr ata qė frikėsohen , ata kanė te Zoti i tyre Xhennete nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė, kanė bashkėshorte tė pastra , dhe kėnaqėsi nga All-llahu. All-llahu ėshtė Basir (Ai qė sheh ēdogjė) pėr robėrit. 
16. Tė cilėt thonė: ģZoti ynė, ne vėrtet besuam, na i falė mėkatet tona dhe na ruaj prej ndėshkimit tė zjarrit!ī
17. Durimtarėt, tė drejtit, tė devotshmit, dorėdhėnit, faljekėrkuesit nė asķhar  (syfyr). 
18. All-llahu vėrtetoi se nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, e dhe engjėjt e ata qė kanė dijeni, se Ai ėshtė Zbatues i drejtėsisė. Nuk ka zot pėrveē Tij, Fuqiplotit, tė Urtit. 
19. Pa dyshim feja te All-llahu ėshtė Islami. U kundėrshtuan ata qė u ėshtė dhėnė libri, pasi qė u erdhi e vėrteta, nga zilia mes vete. E kush mohon argumentet e All-llahut, (le ta dijė se) All-llahu (ia) llogaritė shpejtė. 
20. E, nėse tė polemizojnė, thuaj: ģIa kam nėnshtruar fytyrėn (qenien) All-llahut, e edhe ithtarėt e mij!ī E thuaju edhe atyre qė u ėshtė dhėnė libri dhe analfabetėve: ģA u nėnshtruat?ī Nėse janė nėnshtruar, atėherė janė pėrudhur e nėse refuzojnė, vėrtet ti ke (pėr obligim vetėm) kumunikimin; All-llahu ėshtė Basir (Ai qė sheh) pėr robėrit. 
21. Ata qė mohojnė argumentet e All-llahut, mbysin pejgamberėt pa farė tė drejte, mbysin njerėz qė kėshillujnė pėr tė drejtėn, ti ata lajmėroi pėr njė ndėshkim tė dhembėshėm e pikėllues. 
22. Ata veprat e tyre i asgjėsuan nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, ata nuk kanė ndonjė mbrojtės. 
23. A nuk i sheh ti ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė mjaft nga libri, kur tė thirrėn qė ndėrmjet tyre tė gjykojė libri i All-llahut, se si njė grup prej tyre prapėsohej. Ata janė refuzues. 
24. E atė (e bėnin) ngase ata thonin: ģNeve nuk do tė na djegė zjarri vetėm pėr pak ditė tė numėruara, e ajo qė shpifėn pėr fenė e tyre, i mashtroi keq. 
25. E, si do tė jetė gjendja e tyre kur Ne do tķi tubojmė ata njė ditė, pėr tė cilėn nuk ka dyshim dhe ēdo njeriu do tķi ofrohet ajo qė e ka e fituar, duke mos iu bėrė atyre kurrnjė e padrejtė. 
26. Thuaj: ģO All-llah, Sundues i ēdo sendi, Ti ia jep pushtetin atij qė do, Ti ia heq prej dore pushtetin atij qė do dhe e pėrul atė qė do, e lartson atė qė do. ēdo e mirė ėshtė nė dorėn Tėnde , vėrtet, Ti ke mundėsi pėr ēdo gjė!ī
27. Ti e fute natėn nė ditė dhe Ti e fute ditėn nė natė, Ti nxjerr nga i vdekuri tė gjallin dhe nga i gjalli tė vdekurin dhe Ti e begaton pa masė atė qė do! 
28. Besimtarėt tė mos i miėsojnė mosbesimtarėt, e tķi lėnė manash besimtarėt. E kush bėn atė, ai nga feja e All-llahut nuk ka asgjė, pėrveq pėr qėllim ruajtja prej tė keqės sė tyre. All-llahu ju tėrheq vėrejtjen prej (dėnimit tė) Tij  pse vetėm te All-llahu ėshtė e ardhmja.
29. Thuaj: ģEdhe nėse e fshefin atė qė keni nė zemrat tuaja ose, e publikoni, All-llahu e di gjithēka ka nė qiej e ēķka nė tokė; All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send. 
30. Ditėn kur ēdo njeri e gjen pran vete atė qė veproi mirė ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri, do tė dėshiroj qė nė mes tij dhe nė mes asaj tė jetė njė distancė shumė mė e madhe (e mos ta shohė). All-llahu u jep tė frikėsohen prej dėnimit Tij, megjithqė All-llahu ėshtė i mėshirshėm ndaj robėve. 
31. Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė, tķju falė mėkatet tuaja, se All-llahu ėshtė qė fal shumė, mėshiron shumė. 
32. Thuaj: ģBinduni All-llahut dhe tė dėrguarit, e ata refuzojnė, atėherė All-llahu nuk i do pabesimtarėt!ī 
33. All-llahu e zgjodhi (pejgamber) Ademin, Nuhun, familjen Ibrahimit, familjen e Imranit mbi popujt tjerė (tė asaj kohe).
34. Qė janė pasardhės njėri prej tjetrit. All-llahu dėgjon gjithēka dhe i di tė gjitha. 
35. (Pėrkujtohu) Kur gruaja e Imranit pat thėnė: ģZoti im, Unė kėtė qė ėshtė nė barkun tim, vendosa ta kushtoj thjesht vetėm pėr shėrbimin Tėnd, pra pranoje kėtė prej meje, vertetė Ti je Ai qė dėgjon e di!ī
36. E kur ajo e lindi tha: ģZoti im, unė e linda femėr!ī Po All-llahu e di mė sė miri atė qė ajo e lindi. E mashkulli nuk si femra. īDhe unė e emėrtova atė Merjeme , e atė dhe pasardhėsit e saj po tķi lė Ty nė mbrojtje prej djallit tė mallkuar. 
37. Zoti i saj e pranoi premtimin e saj si ėshtė mė mirė, e rriti me njė edukatė tė mirė e tė plotė dhe e vuri nėn kujdesin e Zekirjas. Sa herė qė hynte Zekirjaja nė mihrabin  e saj gjente te ajo ushqimin e thonte: ģAi ėshtė nga All-llahu, se All-llahu atė qė do pa masė e furnizon!ī
38. Aty nė atė moment Zekirjaja e lut Zotin e tij e thotė: ģZoti im, falma edhe mua nga ana juaj njė ppasardhės (fėmijė) tė mirė,vėrtet, Ti je dėgjues i lutjesī! 
39. E duke u falulr ai nė faltore engjėjt e thėrrasin: ģAll-llahu tė pėrgėzon ty me Jahjanė, qė do tė vėrtetojė fjalėn (Isain) e ardhur nga All-llahu, e qė do tė jetė prijės i matur dhe pejgamber nga tė dalluarit!ī
40. Ai (Zekirjaja) tha: ģZoti im,si mund tė kem unė djalė kur mua mė ka arritu pleqėria dhe shoqja ime beronjė (sterile)?ī Tha (All-llahu): ģKėshtu,All-llahu punon ēka tė dojė!ī
41. Ai (Zekirjaja) tha: ģZoti im mė jepė mua njė shenjė!ī Shenja e jote - tha Ai - ėshtė qė tri ditė nuk do tė mund tķu flasėsh njerzve, pos me gjeste (mimikė),e ti pėrmende shumė Zotin tėnd dhe madhėroje mbrėmje e mėngjes!ī 
42. Pėrkujto kur engjujt i thanė:īOj Mejreme, All-llahu tė dalloi ty (me besim e karakter), dhe tė lartėsoi mbi gratė e botės. 
43. Oj Mejreme, vazhdoje adhurimin ndaj Zotit tėnd, bėn sexhde dhe falu pėr Zotin bashkė me ata qė falen! 
44. Kėto janė nga lajmet e fshehta (tė hershme) qė po tķi shpallim ty. Ti nuk ishe ndėr ta kur i hidhnin shortet se kush prej tyre do tė bėhej kujdestar i Mejremes, nuk ishe pranė tyre as kur ata ziheshin mes vete. 
45. Pėrkujto kur engjujt i thanė: ģOj Mejreme, All-llahu tė pėrgėzon me fjalėn e vet (me lindjen e njė fėmije si rezultat i fjalės sė Zotit). 
46. E qė duke qenė nė djep (foshnje) u flet njerėzve,  e edhe si i rritur e qė ėshtė nga tė pėrsosurit.
47. Ajo tha: ģZoti im, si mund tė kemė unė djalė e mua sķmė ka prekur njeriu (nuk jam e martuar)? Ai (All-llahu) tha: ģJa, kėshtu, All-llahu krijon ēka tė dojė. Kur Ai vendos pėr njė ēėshte, vetėm i thotė: Bėhu! Ajo menjėherė bėhet. 
48. Ai (All-llahu) ia mėson atij librin (besimin), urtėsinė, Tevratin dhe Inxhilin. 
49. Dhe, tė dėrguar te bijtė e Israilit: unė kam ardhur nga Zoti juaj me argument, unė nga balta ju bėj diē si shpendi, i fryej atij dhe ai me lejen e All-llahut bėhet shpend, unė i sheroj tė verbėrit, tė sėmurit ne lėkurė, dhe unė me lejen e All-llahut ngjalli tė vdekurit: unė ju tregoj pėr atė qė e hani dhe pėr atė qė e depononi nė shtėpiat tuaja. Vertetė, kjo ėshtė fakt pėr ju nėse jeni besimtarė. 
50. Dhe (kam ardhur) qė tķju vėrtetoj Tevratin qė e keni para duarsh, tķju lejoj disa qė u ishin ndaluar juve, kam ardhur me argument nga Zoti juaj, pra kinie frikė All-llahun dhe mė dėgjoni mua. 
51. All-llahu ėshtė Zoti im dhe Zoti juaj. Adhuronie Atė; kjo ėshtė mė rrugė e drejtė! 
52. E kur e kuptoi Isai vendosmėrinė e tyre nė mosbesim (dhe qėllmin qė ta mbysin), tha: ėKush janė ndihmėtarėt e mij pėr nė rrugė tė All-llahut?ķ Havarijunėt thanė: ėNe jemi ndihmėtarė tė fesė sė All-llahut, nei besuam All-llahut, e ti dėshmo pėr ne se jemi muslimanė (tė bindur, tė dorėzuar)! 
53. Zoti ynė, ne e besuam atė qė e zbrite (shpalljen), e pasuam tė dėrguarin (Isain), pra shėnona bashkė me ata qė dėshmojnė (besimin e drejtė)!ķ 
54. E, ata (jehudiė) i kurdisėn njė dredhi (mbytjen e Isait), All-llahu iu kundėvu dredhisė sė tyre, All-llahu ėshtė asgjėsuesi mė i fuqishėm kundėr atyre qė bėjnė dredhi. 
55. (Pėrkujto, o i dėrguar) Kur All-llahu tha: ėO Isa, Unė po tė marr ty, po tė ngris te Unė, po tė shpėtoj prej sherrit tė atyre qė nuk besuan. E ata qė tė besuan ty, do tķi ngrisė lart mbi ata qė nuk besuan deri nė ditėn e kijametit , pastaj vetėm te Unė ėshtė kthimi juaj, Unė gjykuj mes jush pėr atėqė kudėshtoheshit. 
56. Pėr sa u pėrket atyre qė nuk besuan, Unė do tķi ndėshkoj me njė ndėshkim tė ashpėr nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr,dhe ata nuk do tė kenė ndihmėtarė. 
57. E pėr sa u pėrket atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, atyre u japė shpėrblim tė plotė. All-llahu nuk i do tė padrejtit. 
58. Kėto qė po tķi lexojmė ty (o i dėrguar) janė nga ajetet, janė nga Kurķani i pa tė meta (i rrezistueshėm). 
59. Vėrtet, qėshtja e Isait (tė lindur pa baba) te All-llahu ėshtė sikurse qėshtja e Ademit. Atė e krijoi Ai nga dheu, e pastaj atij i tha ģBėhu!ī ai u bė. 
60. E vėrtetėėshtė (kjo) nga Zoti yt, e ti kurrsesi mos u bėn nga ata qė dyshojnė. 
61. E kush tė kundėrshton ty nė qėshtjen e tij (Isait) pasi tė ėshtė bėrė e ditur e vėrteta, ti thuaj: ėEjani i thėrrasim bijtė e tanė dhe bijtė tuaj, gratė tona dhe gratė tuaja, vetė ne dhe vet ju, mandej sinqerisht tė lutemi pėr mallkim, dhe mallkimi nga ana e All-llahut ta hedhim kundėr gėnjeshtarėve. 
62. Sķka dyshim, ky ėshtė lajm i vėrtetė. Nuk ka asnjė tė adhuruar tjetėr pos All-llahut. All-llahu ėshtė Ai, i plotėfuqishmi, i vetėdijshmi. 
63. E nėse ata refuzojnė (besimin e drejtė), ata janė ngatėrrestarė, pėr tė cilėt All-llahu e di shumė mirė. 
64. Thuaju (o i dėrguar): ģėO ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njejtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: tė mos adhurojmė, pos All-llahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos All-llahut!ī E nė qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: ģDėshmoni pra, se ne jemi muslimanė (besuam njė Zot)!ī 
65. (madje thuaju): ģO ithtarė tė librit,pse po polemizoni me ne rreth Ibrahimit? E, nuk ja nė shpallur as Tevrati as Inxhilli, vetėm se pas tij?! A nuk e kuptoni (gėnjeshtrėn tuaj)?ī
66. Ja ju jeni ata qė polemizuat edhe pėr atė qė e dinit (pėr Isain) e pėrse polemizoni pėr atė qė sķkeni kurrfarė dije (ppėr Ibrahimin)? All-llahu e din tė vėrtetėn e ju nuk e dini. 
67. Ibrahimi nuk ka qenė as jehudi as i krishterė, por ai ishte larg besimeve tė kota, ishte musliman dhe nuk ishte prej idhujtarėve. 
68. Njerėzit mė me meritė pėr tķu thirrur nė Ibrahimin, ishin ata qė e ndoqėn atė (besimin e tij) dhe ky Pejgamber me ata qė besuan (ymeti i kėtij). All-llahu ėshtė mbrojtės i besimtarėve. 
69. Njė grup nga uthtarėt e librit kishin dėshirė tķu shpiejnėnė rrugė tė gabuar por ata nuk mashtrojnėtjetėrpos vetes sė tyre, dhe nuk e vėrejnė. 
70. O ithtarė tė librit, pėrse nuk i besoni ajetet (Kurķanin) e All-llahut, e duke e ditur tė vertetėn?
71. O ithtarėt e librit, pėrse, duke qenė se ju e dini tė vertetėne ngatėrroni me gėnjeshtėn dhe fshihni realitetin?
72. Njė grup nga ithtarėt e librit thanė (tė vetėve): ģBesoni para dite nė atė qė u ėshtė shpallur atyre qė besuan (muslimanėve), e pasdite mos e besoni, e ndoshta edhe ata (muslimanėt), do tė zbrapsen (nga besimi i tyre). 
73. Dhe (u thonin):Mos i besoni askujt pėrveē atij qė ėshtėnė fenė tuaj!īThuaj (o i dėrguar):īI vetmi udhėzim ėshtė udhėzimi nga All-llahu!ī (u thoni tė vetėve mos besoni nga droja) Se po i jepet ndokujt (pejgamberllėku) sikurse u ėshtė dhėnėjuve dhe (nga droja) se tķju paraqesin fakte (muslimanėt) para Zotit tuaj (ditėn e gjykimit). Thuaju: ģE tėrė e mira ėshtė nė duar tė All-llahut,Ai ia jep atė kujt tė dojė; All-llahu ėshtė dhurues i gjėrė, i gjithdijshėmī
74. Ai veēon me mėshirėn e vet (me pejgamerllėk) kė tė dojė. All-llahu ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe. 
75. Ndėr ithtarė tė librit ka, qė po ia besove njė sasi tė madhe (ari), ai ta kthen ty atė, por ka tė atillė qė po ia besove njė dinarė, ai nuk takthen ty atė, pėrveē nėse gjithnjė irri gati (ia kėrkon pajada). Kėtė (e bėjnė)pėr arsye se ata thonin:īNe nuk kemi kurrfarė pėrgjegjėsie ndaj (pasurisė qė u marrim) tė tė paditurėve (arabėve analfabetė). Pra duke e ditur tė vertetėn, ata bėjnė gėnjeshtėr ndaj All-llahut. 
76. Jo,(nuk ėshtė ashtu si thonė ata)po kush e pėrmbush emanetin e vet (ėshtė besnik) dhe ruhet nga mėkatet, sķka dyshim,All-llahu i do ata qė ruhen. 
77. Ata qė pėr njė vlerė tė paktė e shesin besėn e dhėnė All-llahut, ndryshojnė edhe zotimet e tyrue, tė tillėt nuk kanė pjesė (mėshirė) nė botėn tjetėr, dhe nė ditėn e kijametit All-llahu nuk u flet atyre,nuk i shikon ata dhe i pastron (prej barrės sė gabimeve), ata kanė njė dėnim tė dhembshėm. 
78. Nė tė vertetė, njė grup prej tyre janė ata qė pėhtjellojnė gjuhėt e tyre kur lexojnė librin (pėr tė deformuar kuptimin) ashtuqė ju tė mendoni se ajo (shprehje) ėshtė nga libri, po ajo nuk ėshtė nga (i vertetė), adje thonė:Kjo ėshtė nga All-llahu!īPo ajo nuk ėshtė nga All-llahu. Ata duke ditur thonė gėnjeshtra pėr All-llahun. 
79. Sķėshtė e drejtė as nuk i takoiasnjė njeriu qė tķi ketė dhėnė All-llahu librin, urtėsinė dhe pejgamberllėkun,e pastaj ai tķu thotė njerėzve:īBėhuni rob tė mij (adhuromėni mua) e jo tė All-llahut!ī por (ju thotė):īBėhumi dijetarė tė mėsimeve tė Zotit, ngase e keni mėsuar njerėzve livrin dhe e keni studiuar atė. 
80. Dhe as qė ju urdhėron ai (pejgamberi) qė tė adhuroni engjėjt , as pejgamberėt pėr zota. Vallė, a ju urdhėoi ai juve mosbesimin pasiqė ju jeni muslimanė?
81. Pėrkujtoni (o ithtarė tė librit) kur All-llahu mori zotimin e pejgamberėve: nga ajo se juve ju dhashė libėr e urtėsi, e qė verteton atė qė ju keni pranė veti. Tha (All-llahu):īA pranuat, a e morėt sipėr obligimin Tim? ģAta thanė:īNe e pranuam!īTha (All-llahu):īDėshmoni pra, edhe Unė dėshmoj bashkė me ju!ī
82. E kush shkel kėtė (zotim) pas kėsaj, ata janė jashtė respektit ndaj All-llahut. 
83. A mos kėrkojnė ata (ithtarėt e librit) fe, pos fesė sė shpallur nga All-llahu? E Atij i ėshtė dorėzuar gjithė ēķka nė qiej e nė tokė, me dashje dhe te Ai kthehen. 
84. Thuaj: ģNe i kemi besuar All-llahut, edhe asaj qė na zbrit neve, edhe asaj qė i ėshtė zbritur Ibrahimit, Ismailit, Is-hakut, Jakubit dhe pasardhėsve. Edhe asaj qė i ėshtė dhėnė Musait dhe Isait,edhe asaj qė i ėshtė zbritur tė gjithė pejgamberėve nga Zoti i tyre. Ne nuk bėjmė kurrfarė dallimi nė mes tyre dhe ne vetėmAtij jemidorzuar. 
85. E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk do ti pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpruarit. 
86. E,si ta udhėzojė All-llahu njė popull qė pas besimit tė tyre u bėnė pabesimtarė dhe pasi dėshmoi se i dėrguari ėshtė i vėrtetė, dhe pasi tķju kenė ardhur atyre argumente tė qarta? Alllahu nuk i mundėson udhėzimin e Vet popullit zullumqarė. 
87. Ndėshkimi i tė tillėve ėshtė:mallkimi nga All-llahu, nga engjėjt dhe nga gjithė njerėzimi tok. 
88. Ata pėrgjithmonė janė nė te (nė zjarr), atyre as nuk ju lehtėsohet dėnimi dhe as nuk u jepet afat. 
89. Pėrveq atyre qė pas asaj upendan dhe u pėrmirsuan. Vėrtet , All-llahu falė shumė dhe mėshiron. 
90. Ata, tė cilėt pas besimit tė tyre u bėnė pabesimtarė,e pastaj e shtuan mosbesimin, atyre kurrsesi nuk du pranohet pendimi. Tė tillėt janė mu ata tė humburit. 
91. Ata qė nuk besuan dhe vdiqėn si mosbesimtarė, anjėrit prej tyre nuk do tķu pranohet ėr konpensim, qoftė edhe plotė faqen e dheut ari. Ata i pret dėnim dhėmshėm dhe pėr ta nuk ka ndihmėtarė. 
92. Kurrė nuk do tė arrini sinqeritetin e plotė me besim (as kėnaqėsinė e lumtur nė Xhennet) derisa tė mos e jepnimė tė dhėmbshmen (mė tė dashurėn) e pasurisė suaj. ēkado qė jepni (pėr Zotin), All-llahu atė e di. 
93. I tėrė ushqimi ishte i lejuar pėr bijtė e israilit, pėrveē atij qė Israili (Jakubi) para se tė s briste Tevrati, ia ndaloi vetvetės. Thuaju: ģSillne pra njė Tevrat dhe lexoni atė, nėse jeni tė vėrtetė (nė ēka thoni)?
94. Ai qė edhe pas kėsaj shpif gėnjeshtra kundėr All-llahut, ata vėrtet janė mizorė. 
95. Thuaj: ģAlahu e tha tė vėrtetėn, pra ndiqne fenė e pastėr tė Ibrahimit, sepse ai nuk u ta konte idhujtarve. 
96. Shtėpia (xhamia) e parė e ndėrtuar pėr njerėz, ėshtė ajo nė Bekė (Mekė), e dobishme  udhėrrėfyese pėr mbarė njerėzimin. 
97. Aty ka shenja tė qarta: vendi iIbrahimit, dhe kush hyn nė te, ai i sigurt, Pėr hirė tė All-llahut, vizita eshtėpisė (Qabes) ėsht obligim pėr atė qė ka mundėsi udhėtimi te ajo, e kush nuk e beson (ai nuk e viziton); All-llahu nuk ėshtė i nevojshėm pėr (ibadetin qė e bėjnė) njerėzit. 
98. Thuaj: ģO ithtarė tė librit, pėrse i mohoni ajetet (argumentet) e All-llahut? E All-llahu mbikėqyr atė qė veproni. 
99. Thuaj: ģO ithtarė tė librit, pėrse e pengoni atė qė besoni nga rruga e All-llahut , duke u angazhuar qė ta paraqitni atė tė shtrembėr, ndėrsa vetė ju, jeni dėshmues se ėshtė e vėrtetė! Veprimi juaj nuk mund tķi shmanget mbikėqyrjes sė All-llahut. 
100. O ju qė besuat, nė qoftė se ju i bindeni njė grupi tė atyre qė iu ėshtė dhėnė libri, ata, do tķju kthejnė nė mosbesimtarė. 
101. Si bėn tė mos besoni, kr juve janė duke iu lexuar (duke iu shpallur) ajetet e All-llahut dhe kur nė mesin tuaj gjendet i derguari i Tij? E kush i pėrmbahet fesė sė All-llahut, ai padyshim ėshtė i udhėzuar nė rrugėn e drejtė. 
102. O ju qė besuat, kinie frikė All-llahun me sinqeritet tė vėrtetė dhe mos vdisni, pos vetėm duke qenė muslimanė (besimtarė)!
103. Dhe kapuni qė tė gjithė ju pėr litarin (fenė dhe Kurķanin) e All-llahut, e mos u pėrēani!Pėrkujtomie nimetin e All-llahut ndaj jush, kr ju(para se ta pranonit fenė islame) ishit tė armiqėsuar, e Ai bashkoi zemrat tuaja dhe ashtu me dhuntitė e Tij aguat tė jeni vėllezėr. Madje ishit nė buzė tė greminės sė Xhehennemit, e Ai ju shpėtoi prej tij. Po kėshtu All-llahu ua shqaron juve argumentet e veta qė ju tė gjeni tė vėrtetėn e lumtur. 
104. Nga ju le tė jetė grup qė thėrret nė atė qė ėshtė e dobishme, urdhėron pėr punė tė mbara dhe ndalon nga e keqja. Tė tillėt janė ata tė shptuarit. 
105. E mos u bėni si ata qė u ndanė dhe u pėrēanė pasi u patėn zbritur argumentet. Ata do tė pėsojnė njė dėnim tė madh. 
106. Nė ditėn kur ka fėtyra qė zbardhen dhe ka fytyra qė nxihen. E pėr sa u pėrket atyre fėtyrave qė janė nxirė u (thuhet): ģA edhe pasbesimit tuaj u bėtė pabesimtarė? Vuanie pra, dėnimin pėr shkak se ishit qė nuk besojshit!ī
107. Ndėrsa atyre qė u janė zbardhur, ata janė nė mėshirėn (Xhennetin) e All-llahut dh aty janė pėrgjithmonė. 
108. Ja, kėto qė po tķi lexojmė ty janė argumentet e sakta tė All-llahut. E All-llahu nuk ėshtė ai qė e do padrejtsinė pėr njerėz. 
109. Tė All-llahu jaė ēķka nė qiej dhe ēķka nė tokė dhe vetėm te All-llahu kthehen ēėshtjet. 
110. Je jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqia dhe tė besoni nė All-llahun. E sikur ithtarėt e librit tė besonin drejt, do tė ishte shumė mė e mirė pėr ta. Disa prej tyre janė besimtarė, por shumica e tyre janė larg rrugės sė Zotit. 
111. Ata kurrsesi nuk mund tķju sjellin ndonjė dėm jve, pėrveē ndonjė shqetėsimi, po edhe nė ju luftofshin, ata do tė zmbrapsen prej jush. Mandej ata nuk janė tė ndihuar. 
112. Atyre (jehudive) u ėshtė vėnė njollė e nėnēmimit kudo qė tė gjenden, vetėm nėse kapen pėr litarin (fenė) e All-llahut dhe kthehen nė besėn e njerėzve (tė muslimanėve), ata kanė shkaktuar kundėr vetes pėrbuzje nga All-llahu, andaj atyre u ėshtė shtar shtypja e mjerimi. Kėtė pėr shkak se ata i mohonin argumentet e All-llahut, i mbytnin mizorisht pejgamberėt dhe pėr shkak se kundėrshtonin (udhėzimet e Zotit) dhe tejkalonin (ēdo normė njerėzore). 
113. Ata (ithtarėt e librit) nuk janė tė njejtė. Nga ithtarėt e librit ka qė janė nė rrugė tė drejtė, gjatė natės lexojnė ajetet e All-llahut duke u lutur. 
114. I besojnė All-llahut dhe sė ditės, kėshllojnė pėr tė mirė dhe largojnė nga tė dobishme, edhe ata janė prej tė mirėve. 
115. E ēfarėdo tė mire qė bėjnė, ajo nuk u mohohet. All-llahu i di shumė mirė tė devotshmit. 
116. Sķka dyshim se atyre qė nuk besuan, nuk do tķu bėjnė dobi ndaj (dėnimit tė) All-llahut as pasuria e as fėmijėt e tyre. Ata janė banues tė zjarrit dhe aty janė pėrgjithmonė. 
117. Shembulli i asaj qė ata e japin nė kėtė jetė (pėr tķu lavdėruar e pėr e pėrmendur) ėshtė si i njė erė me breshėr qė godet dhe shkatėrron tė mbjellat e njė populli qė e ka lėshuar rrugėn nė dėm tė vetes. All-llahu nuk u bėri zullum atyre, por ata ishin qė i benė tė padrejtė vetes sė vet. 
118. O ju qė besuat, mos i zini pėr miq tė ngushtė tė tjerėt jashtė mesit tuaj, ata nuk pushojnė sė bepruari nė dėm tuajin, u dėshirojnė ēka u mundon juve. Urrejta kundėr jush duket nga gojėt e tyre, por ajo qė fshehin nė tyre, ėshtė edhe mė e madhe. Ne pra, u kemi sqaruar faktet nėse ju i kuptoni. 
119. Ja, ju (muslimanė) jeni qė i doni ata, e ata nuk u duanjuve. Madje ju i besoni librat nė tėrėsi (tė gjitha shpalljet), e kur u takojnė thonė:īNe kemi besuar!ī e kur veēohen,ata mllefi kundėr grisin majet e gishtrinjve. Thuaju: ģVdisni me atė mllef tuajin!ī All-llahu i di shumė mirė se ēka mbajnė (tė fshehtat) zemrat e tyre. 
120. Nėse ju pėrjetoni ndonjė tė mirė, ata i dėshpron ajo, e nėse u godet ndonjė e keqe, ata gėzohen pėr atė. Po, nė qoftė se ju bėhi tė durueshėm dhe ruheni (mėkateve), dinakėria e tyre nuk do tė tķu dėmtojė aspak. Ėshtė e sigurt se All-llahu e ka nė dorė atė qė punojnė ata. 
121. Pėrkujto (O i dėrguar) kur dole nga familja jote qė tķua pėrcaktosh besimtarėve vendet pėr luftė, e All-llahut ėshtė qė dėgjon (fjalėt) dhe qė kupton (qėllimet). 
122. Kur dy grupe prej jush gati u treguan tė dobėta, po All-llahu ishte qė u ndihmoi atyre (qė tė mos largoheshin), andaj besimtarėt le tķi mbėshteten vetėm All-llahut. 
123. All-llahu u ndihmoi juve nė Bedr kur ju ishit pak nė numėr, e pėr tė qenė mirėnjohės, keni frikė nga Zoti. 
124. Kur ti u thoshe besimtarėve: ģA nuk ėshtė mjaft pėr ju qė Zoti juaj tķju vazhdojė ndihmėn me tre mijė engjėjt e zbritur?ī
125. Po, nėse jeni tė qėndrushėm e tė matur, e ata (armiqtė) tķju vinė tash nė kėtė momoent, Zoti juaj ua vazhdon juve ndihmėn me pesė mijė engjėjve tė ushtruar (pėr luftė) ose tė shėnuar. 
126. E atė(ndihmė) All-llahu nuk e bėripėr tjetėr por vetėm pėr tķju gėzuar dhe me tė tė qetėsojė zemrat tuaja, pėrndrushe ndihma vjen vetėm prej All-llahut, ngadhėnjyesit, tė urtit. 
127. (u ndihmoi) Qė ta kėpusė njė grup nga ata qė nuk besuan (duke i mbytur a zėnė rovėr), ose pėr tķi demoralizuar dhe ashtu tė kthehen tė dėshpruar. 
128. Ty nuk tė takon asgjė rreth ēėshtjes se a do tķu pranojė Ai pendimin apo do tķi dėnojė ata,nė tė vėrtetė ata janė zullumqarė. 
129. Vetėm e All-llahut ėshtė gjithēķka nė qiej e nė tokė, Ai i fal atij qė do dhe Ai dėnon atė qė do. All-llahu ėshtė mėkatfalės, mėshirues. 
130. O ju tė clėt besuat, mos e hani kamaatėn qė po e shumė fishoni dhe kini frikė (dėnimin e) All-llahut ashtu qė tė gjeni shpėtim. 
131. Dhe ruajuni zjarrit qė ėshtė pėrgaditur pėr pabesimtarėt. 
132. E bindjuni All-llahut dhe tė dėrguarit, ashtu qėtė mėshiroheni. 
133. Dhe ngutuni (me punė qė meritoni) nė falje mėkatesh nga Zoti juaj dhe pėr nė njė Xhennet, gjerėsia e tė cilit ėshtė si gjerėsia e qiejve dhe e tokės, i pėrgatitur pėr tė devotshmit. 
134. Tė cilėt japin kur janė shlirė edhe kur janė nė vėshtirėsi dhe qė e frenojnė mllefin, qė u falin (keqen) njerėzve, e All-llahu i do bamirėsit. 
135. Edhe ata tė clėt kur bėjnė ndonjė (mėkat) tė shėmtuar ose i bėjnė zullum vetės sė tyre, e pėrmendin All-llahun dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre - e kushi i falė mėkatet pėrveē All-llahut? - dhe qė duke ditur, nuk vazhdojnė nė ata qė kanė punuar (nė tė keqen). 
136. Shpėrblimii tė tillėve ėshtė falja nga Zoti i tyre dhe Xhennetet nėpėr tė cilėt rrjedhin lumenj e aty do rrijnė pėrgjithmonė. a i mirė ėshtė shpėrblimi i atyre qė punojnė. 
137. Pėrpara jush kanė kaluar ppopujt ndaj tė cilėve janė zbatuar ligjet, ndaj, udhtoni nėpėr tokė dhe shikoni si qe pėrfundimi i atyre qė pėrgenjeshtruan. 
138. Ky (Kurķani) ėshtė sqarim pėr njerėzit, ėshtė dhėzim dhe kėshillė pėr tė devotshmit. 
139. E mos u dobėsoni (fizikisht0 dhe mos u dėshproni (shpirtėrisht) derisa ju jeni mė tė lartit, po qe se jeni besimtarė tė sinqert. 
140. Nė qoftė se juve u preku ēka u dhemb (nė Uhud). edhe atė popull (armikun) e pat prekur dhembje si kjo e juaja (nė Bedr. Ne, kėto ditė i ndrrojmė (u japim nė pėrdorim) mes njerėzve pėr tķu ditur te All-llahu ata qė besuan dhe pėr tķi zgjedhur disa prej jush pėr dėshmorė (ose dėshmues). All-llahu nuk i do zullumqarėt. 
141. Dhe qė All-llahu tķi pastrojė besimtarėt, ndėrsa gradualisht tķi shkatėrrojė mosbesimtarėt. 
142. A mos menduat ju se do tė hyni nė Xhennet e All-llahu pa i ditur (pa u vėrtetua nė praktikėse prej jush kanė luftuar, dhe pa u ditur cilėt prej jush ishin tė durueshėm. 
143. Ju ishit ata qė dėshironit vdekjen para se tė ballafaqoheshit me te. Ja pra, atė e patė dhe e shikuat me sytė tuaj. 
144. Muhammedi nuk ėshtė tjetėr vetėm se i dėrguar. Edhe pėrpara tij pati tė dėrguar (qė vdiqėn ose u vranė). E nėse ai vdes ose mbytet, a do tė ktheheshit ju prapa (nga feja ose lufta)?E kushdo qė kthehet prapa, ai nuk i bėn dėm All-llahut aspak, kurse All-llahu Ne do tķi shpėrblejė mirėnjohėsit. 
145. Askuh nuk vdes pa vullnetin dhe lejen e All-llahut. Ai ėshtė shėnim i afatit tė caktuar. E kush e dėshiron shpėrblimin e kėsaj bote, Ne atij ia japim, e kush e dėshiron shpėrblimin e botes tjetėr, edhe atij do tķia japim atė, kurse mirėnjohėsit Ne do tķi shpėrblejmė. 
146. E sa pejgamberė pati qėsė bashku me tė luftuan turma tė mėdha besimtarėsh dhe pėr atė qė i goditi nė rrugėn e All-llahut, ata nuk u dobėsuan dhe nuk u pėrulėn. All-llahu i do durimtarėt. 
147. Fjala e tyre nuk ishte jetėr pos vetėm: ģZoti ynė, na i falė mėkatet tona dhe lėshimet nė punėt tna dhe na forco nė vendet tona (nė luftė), nduhmona kundėr popullit jobesimtar!ī
148. Ndaj All-llahuua u dha atyre shpėrblimin e kėsaj bote dhe shpėrbllimin mė tė mirė tė botės tjetėr; All-llahu i do punė mirėt. 
149. O besimtarė, nėse u nėnshtroheni jobesimtarėve, ata ju kthejnė prapa aty ku ishit (nė kufėr) dhe atherė do tė jeni tė humbur. 
150. Sepse vetėm All-llahu ėshtė ndihmėtar i juaji dhe Ai ėshtė mė imiri ndihmės. 
151. Ne do tė mbjellim frikėn nė zemrat e atyre qė nuk besuan sepse ata All-llahut i trillojnė e imveshin zota tė tjerė, duke mos pasur pėr tė kurrėfar fakti, ndaj vendbanimi i tyre do tė jetė xhehnemi. Sa i shėmtuar ėshtė vendi i mizorėve. 
152. All-llahu pėrmbushi premtimin e vet ndaj jush, ngase me vullnetin e Tij i korrėt ata (me shpata) deri kur u dobėsuat dhe u pėrēatė ndėrmjet vete, nė ēėshtjen e vendit (qė u pat caktuar Pejgamberi) dhe pasi vrejtėt atė qė e dėshironit (prenė e luftės ), e atėherė kundėrshtuat (urdhėrin e Pejgamberit). Pati prej jush qė e deshėn kėtė jetė (ata qė u ngutėn pas presė) e pati prej jush qė e deshtėn botėn tjetėr. Pastaj, pėr tķju sprovur u zmbrapi juve nga ata. Po All-llahu u fali juve; All-llahu ėshtė dhurues i madh ndaj besimtarėve. 
153. Dhe kur largoheshit e nuk pėrfillshit as njėri-tjetrin, ndėrsa i dėrguari ju thėrriste mbrapa. Atėherė u goditi me dėshprim pėr dėshprim (qė i shkaktuat Pejgamberit), ashtu qė mos pikėlloheni pėr atė qė u shpėtoi (preja e luftės) e as pėr atė qė u goditi. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht me atė qė veproni. 
154. Mandej, pas asaj tronditjeje tėrėndė, Ai u lėshoi sa pėr qetėsim, njė kotje (gjumi tė lehtė) qė i kaploi njė grup prej jush, kurse njė grup i kishte preokupuar vetėm ēėshtja e vetvetes. Ata formuan bindje tė padrejtė ndaaaaj All-llahut, bindje injorante, e thonin: ģ Ne nuk kemi nė dorė asgjė nga kjo ēėshtje!ī Thuaj: ģE tėrė ēėshtja ėshtė vetėm nė duar tė All-llahut!ī Ata fshehin nė vetvete atė qė uty nuk ta shprehin. Thonin : ģSikur ne tė kishim diēka nė dorė nė kėtė ēėshtje, ne nuk do tė mbyteshim kėtu!ī Thuaj: ģEdhe sikur tė ishit nė shtėpitė tuaja, atyre qė ėshtė caktuar mbytja (vdekja), do tė dilnin nė vendin e flijimit tė tyre!ī Nė mėnyrė qė All-llahu tė provojė atė qė ėshtė nė zemrat e tuaja (sinqeritetin, ose hipokrizinė) dhe qė tė pastrojė atė qė ėshtė nė zemrat tuaja. All-llahu i di shumė mirėtė fshehtat nė zemrat. 
155. Vėrtet, ata qė u zbrapsėn prej jush ditėn e ndeshjes sė dy grupeve (besimtarė dhe idhujtarė nė Uhud), ata vetė djalli i shtyri tė rrėshqasin me disa punė tė tyre qė i bėnė, po All-llahu ua fali atyre gabimin; All-llahu ėshtė mėkatfalės dhe i butė. 
156. O besimtarė, mos u bėni si ata qė nuk besuan dhe, pėr vllezėrit e tyre qė kishin dalė nė udhėtim (tregtie e gjallėrimi) ose qė kishin shkuar nė luftė thonin: ģ Sikur tė kishin ndejtur pranė nesh (e tė mos dilnin), atė (bindje), All-llahu ua bėri njė dėshprim nė zemrat etyre. Pse All-llahu ė ėshtė Ai qė jep jetė dhe jep vdekje dhe All-llahu sheh atė qė ju punoni. 
157. E sikur tė ishit mbytur nė rrugėn e All-llahut, ose tķu kikshte zėnė vdekja, do tė gėzonit falje e mėshirė prej All-llahut qė ėshtė shumė mė e dobishme se ajo ēka ata grumbullojnė. 
158. Ti ishe ibutė ndaj atyre, ngase All-llahu tė dhuroi mėshirė, e sikur tė ishe i vrazhdė e zemėrfortė, ata do shkapėrderdheshin prej teje, andaj ti falju atyre dhe kėrko ndjesė pėr ta, e konsultohu me ta nė tė gjitha ēėshtjet, e kur tė vendosėsh, atherė mbėshtetu nė Allhun, se All-llahu ido ata qė mbėshteten. 
160. Nėse All-llahu dėshiron tķju ndihmojė, sķka kush qė mund tķju mposhtė, e nėse Ai iu lė pa ndihmė, atherė kush ėshtė ai pas Tij, qė dotķjundihmojė? Pra vetėm All-llahut le tķi mbėshteten besimtarėt. 
161. Asnjė pejgamberi nuk i takoi tė bėjė hile dhe kush bėn hile (nė ndarjen e plaēkės sė luftės), ai nė ditėn e kijametit vjen i ngarkuar me atė qė ka bėrė, pastaj secilit njeri i jepet ajo qė e ka fituar, duke mos iu bėrė e padrejtė. 
162. A ėshtė i njejtė ai qėiu bind All-llahut dhe kėrkoi kėnaqėsinė e Tij, si ai qė tėrhoqi kundėr vetes hidhėrim tė madh nga All-llahu dhe e ardhmja e tij ėshtė Xhehennemi, qė ėshtė pėrfundim shumė i keq?
163. Ata kanė dallim te All-llahu, e All-llahu she shumė mirė ata qė veprojnė. 
164. Ėshtė e vėrtetė se All-llahu u dha dhurataė tė madhe besimtarėve, kur ndėr ta nga mesi ityre dėrgoi tė dėrguarqė atyre tķu lexojė shpalljen e Tij, tķi pastrojė ata, tķua mėsojė Kurķanin dhe sheriatin, edhepse, mė parė ata ishin krejtėsisht tė humbur. 
165. E kur juve u goditi njė dėshtim (nė Uhud) e qė ju ia patėt dhėnėatė dyfish (armikut nė bedėr), thatė: ģPrej nga kjo?ī thuaj: ģAjo ėshtė nga vetė ju!ī Sķka dyshim se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send. 
166. Ajo qė ju goditi juve ditėn eballafaqimit tė dy grupeve (besimtarė dhe idhujtarė), ishte me lejen e All-llahut, pėr tķu dalluar besimtarėt e sinqert. 
167. Dhe, pėr tķu ditur ata qė ishin hipokritė. E atyre u ėshtė thėnė: ģEjani e luftoni nė rrugėn e All-llahut ose mbroni vetėn!ī E ata thanė: ģSikur tė dinim se do tė luftohej, ne do tė vinim pas jush!ī Nė atė moment ata ishin mė afėr mosbesimit se besimit. Flisnin me gojėt e tyre atė qė uk e kishin nė zemrat e tyre, po All-llahu edi mirė pėr atė qė fshehin. 
168. Dhe ata qė nuk luftuan dhe atyre tė vetėve u thanė: ģ Sikur tė na dėgjon neve (e tė ktheheshin siē u kthyem ne ), nuk do tė mbyteshim!ī thuaju: ģLargoie pra vdekjen prej vetes suaj, nėse jeni tė sigurt ēka thoni?ī
169. Kurrsesi tė mos mendoni se janė tė vdekur ata qė ranė dėshmorė nė rrugėn e All-llahut. P ėrkundrazi, ata janė tė gjallė duke u ushqyer te Zoti ityre. 
170. Janė tė gėzuar me atė qė u dha All-llahu nga tė mirat e Tij, dhe atyre qė kanė mbetur ende pa i bashkuar rradhėve tė tyre, u marrin myzhde se pėr ta nuk ka as frikė dhe as qė kanė pse tė brengosen. 
171. Ata janė tė gėzuar me begati e dhurata qė ua dha All-llahu, e sķka dyshim se All-llahu nuk ua humb shpėrblimin besimtėrėve. 
172. Tė cilėt edhe pasi i goditi plaga iu pėrgjegjėn All-llahut dhe tė dėrgurit. E pėr ata prej tyre qė bėnė, mirė dhe u rujtėn, ėshtė njė shpėrblimi madh. 
173. E atyre (shokėve tė pejgamberit) qė dikush u tha : ģPopulli (idhujtaėt( ėshtė tubuar tķju sulmoja, pra kini friė!ī Ajo, vetėm u a shtoi edhe mė shumė besimin e thanė e thanė: ģNeve na mjafton qė kemi All-llahu, Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė!ī. 
174. Dhe atė pa i gjetur kurrfarė e keqe fituan begati e mirėsi tė mėdha nga Allhu dhe e arritėn kėnaqsinė e Tij All-llahu ėshtė dhurues i madh. 
175. P atė (propagndė) e bėri vetėm shejtani qė dėshironte me miqtė e vet (idhujtarėt), tķju friksojė, poju mos u frikėsoni prej tyre, frikėsomėnu Mua, nėse jeni besimtar. 
176. E ty tė mos tė brengosin ata qė pėrpiėen pėr mosbesim, ata kurrsesi nuk mund tė dėmtojnė asgjė All-llahun. All-llahu me urtėsinė e vet dėshiron qė atyre tė mos u takojė kurrfarė e mire nė botėn tjetėr dhe ata kanė njė dėnim tė madh. 
177. Ata qė nė vend tė besimit pranuan kufrin, nuk i bėjnė asgjė dėm All-llahut, ata ipret njė dėnim i idhėt. 
178. Tė mosmendojnė ata qė nuk besuan se afatin qė u dhamė Ne atyre tė jetojnė, ėshtė nė dobi tė tyre. Ne i lamė tė jetojnė vetėm qė shtojnė edhe mė shumė mėkate, se ata ipret njė dėnmim nėnēmues
179. All-llahu nuk ju zblon juve tė fshehtat (e tė dini se ēķmbajnė nė zemrėt e tyre). Por All-llahu ėshtė Ai qė nga tė dėrguarit e vet zgjedh atė qė do (e i zbulon ndonjė tė fsehtė). Prandaj, bsoni All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, e nė i besofshit dhe nėse ruheni, atėherė ju keni njė shpėrblim tė madh. 
180. Ata, tė cilėt bėjnė koprrraci me atė nga tė mirat e veta u dha All-llahu, tė mos mendojnė kurrsesi se ajo ėshtė nė dobi tė tyre. Jo, ajo ėshtė nė dėm tė tyre. Ajo e mirė me ēka bėnė koprraci, nė ditėn e kijametit do tķu mbėshtillet nė qafėn e tyre. All-llahut i mbesin trashėgim qiejt dhe toka, All-llahu ėshtė i njohur mirė mė atė qė veproni. 
181. All-llahu ka dėgjuar fjalėn e tyre qė thanė: ģ All-llahu ėshtė i varfėr e ne jemi tė pasur!ī Ne do tė shėnjojmė atė qė thanė ata dhe qė i mbytėn pejgamberėt pa kurrfarė faji, e do tķju themi: ģVuane mundimin e djegjies sė zjarrit. 
182. Kjo ėshtė meritė e duarve tuaja, se All-llahu nuk zullumqarė ndaj robėve. 
183. Ata janė qė thanė: ģAll-llahu na ka porositur qė tė besojmė asgjė tė dėrguar derisa ai tė na sjellė njė kurban qė do ta ngrėnė zjarri. Thuaju: ģPara meje juve u erdhėn tė dėrguar me argumente dhe me atė qė e thatė, e pėrse i mbytet ata, nėse thoni tė vėrtetėn?ī
184. Po nėse ata ty tė pėrgėnjeshtrojnė, janė pėrgėnjeshtruar edhe para teje tė dėrguar qė u erdhėn me argumente tė prera, me shkrime qiellore dhe me libėr tė nditshėm. 
185. Secili njeri do tė shijojė vdekjen, e shpėrblimet tuaja u plotėsohen diten e kijametit, e kush shmanget zjarrit e futet nė Xhennet, ai ka arritur shpėtim, e jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr pos njė pėrjetim mashtrues. 
186. Ju patjetėr do tė sprovoheni si nė pasurinė tuaj, si nė vetėn tuaj, madje do tė dėgjoni ofendime tė shumta prej atyre qė u ėshtė libri para jush, e edhe prej idhujtarėve, po nė qoftė se duroni dhe ruheni, ajo ėshtė gjėja mė vendimtare. 
187. Dhe kur All-llahu mori zotimin nga ata qė i pat dhėnė libri: qė githqysh tķua publikoni atė njerėzve, e tė mos e fshehni, por ata e lanė pas dore atė pėr pak send tė kėsaj jete; pra, bėnė punė tė keqe. 
188. Mos mendo se janė tė shpėtuar ata qė gėzohen pėr atė qė bėnė (e fshehen ēėshtjen tėnde) dhe dėshirojnė tė jenė tė lavdėruar pėr atė qė nuk e punuan mos llogarit shpėtimpėr ta (nu e thanė tė vėrtetėn), ata kanė njėė dėnim tė dhėmbshėm. 
189. Vetėm All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės dhe All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo send. 
190. Nė krijimin e qiejve e tė tokėr, nė ndyshimin e natės dhe tė ditės, ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt. 
191. Pėr ata qė All-llahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė shtrirė dhe thellohen nė mendimie rreth krijimit tė qiejve e tė tokės (duke thėnė)::Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruanaprej dėnimit tė zjarrit!
192. Zoti ynė, atė ti e fute nė zjarr, atė e ke poshtėruar; oėr mizorėt nuk ka ndihėtarė!
193. Zoti ynė, ne dėgjuam njė thirrės qė ftonte pėr besim(e qė thoshte):Tė besoni Zotin tuaj! E ne besuam! Zoti ynė, na i falė mėkatet tona, na i mbulo tė metat dhe pas vdekjes na bashko me tė mirėt! 
194. Zoti ynė, jepna atė qė nėpėrmjet tė dėrgurėve Tu, na e premtove dhe nė ditėn e kijametit mos na turpėro; vėrtet Ti je Ai qė nuk e shkel premtimin!ī 
195. Zoti i tyre iu pėrgjegj lutjes sė tyre (e tha): Unė nuk ia humb mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr. Ju jeni njėri nga tjetri por ata qė u dėbuan prej shtėoive tė tyre dhe emigruan, u munduan vetėm pse ishin nė rrrugėn Time, lftuan dhe u vranė, atyre patjetėrdo t;ua shlyej mėkatet e tyre dhe do tķi veje nė Xhennete nė tė cilėt burojnė lumenj. Ai ėshtė shpėrblim nga ana e All-llahut, se mė i miri i shpėrblimeve ėshtė te All-llahu. 
196. Tė mos mashtrojė bredhja nėpėr qytete e atyre qė nuk besuan. 
197. Ajo ėshtė njė kėnaqėsi e pakėt, e pastaj vendi i tyre ėshtė Xhehennemi qė ėshtė vend mjerimi. 
198. Por ata qė ia patėn frikėn Zotit tė tyre, ata i kanė Xhennetet nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty janė pėrgjithmonė. Ajo ėshtė pritje nga ana e All-llahut, e pėr tė mirėt mė e dobishmja ėshtė ajo qė ėshtė te All-llahu. 
199. Po edhe nga ithtarėt e librit ka qė besojnė All-llahun, e besojnė atė qė u ėshtė shpallur juve, e besojnė atė qė ėshtė shpallur atyre, janė tė bindur ndaj All-llahut nė shpallje nuk i shesin pėr pak sendtė kėsaj jete. Tė tillėt kanė shpėrblimin e vet te Zoti i tyre, e All-llahu ėshtė qė llogarinė e bėn shpejt. 
200. O ju besimtarė, bėni durim, bėhuni tė qėndrueshėm kundėr armikut, rrini tė pėrgaditur dhe, qė tė shpėtoni, ruajuni dėnimit tė All-llahut.

Kliko Ktu pėr ta ndegjuar recitimin

 

 

Lexo nė Kur'an, suren:

 

                        Nas
1. Thuaj: ģMbėshtetem nė Zotin e njerėzve! 
2. Sunduesin e njerėzve, 
3. Tė adhuruarin e njerėzve, 
4. Prej tė keqes sė cytėsit qė fshihet. 
5. I cili hedh dyshime nė zemrat e njerėzve, 
6. Qoftė ai nga xhinėt ose nga njerėzitī.

                                        Asr

1. Pasha kohėn! 
2. Nuk ka dyshim njeriu ėshtė nė njė humbje tė sigurt. 
3. Me pėrjashtim tė atyre qė besuan, qė bėnė vepra tė mira, qė porositėn njėri-tjetrin  tė pėrmbahen tė vėrtetės dhe qė kėshilluan njėri-tjetrin tė jenė tė durueshėm. 

                          Ihlas
1. Thuaj: Ai, All-llahu ėshtė Njė! 
2. All-llahu ėshtė mbėshtetja (Atij i mbėshtetet ēdo krijesė). 
3. As sķka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur. 
4. Dhe Atij askush nuk i ėshtė i barabartė.